Veiklos kokybės vertinimas

VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS UŽ 2024 M.

     Pasiekimų vertinimas

Stiprieji mokyklos aspektai: 

• Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariama individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
• Sutartu dažnumu mokytojas susitinka su kitais specialistais (muzikos, kūno kultūros mokytojais, švietimo pagalbos specialistais) ir aptaria vaiko vertinimo pasiekimus, jo pažangą, aptaria numatomus vaiko ugdymo(si) tikslus ir uždavinius, ugdymo plano kryptis ir kitų specialistų įsitraukimo galimybes.
• Vaiko, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, pasiekimus mokytojas vertina kartu su švietimo pagalbos specialistu (-ais), dirbusiu (-iais) su vaiku.
• Kai asmeniniai vaiko gebėjimai neatitinka įprastos raidos, vyksta mokytojo ir švietimo pagalbos specialistų bendradarbiavimas, kuriant vaiko ugdymosi poreikius atitinkantį ugdymo planą, rengiamasi išsamiai ištirti vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių pobūdį ir priežastis, kreipiantis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją ar, reikalui esant, Pedagoginę psichologinę tarnybą.

Tobulintini veiklos aspektai:

• Fiksuoti vaikų pasiekimus stebint juos įvairių veiklų metu.
• Vaiko poreikius ir stebėjimo informaciją panaudoti ugdymo(si) tikslams išsikelti.
• Gerinti vaikų veiklos vertinimo modelius ( vaikai komentuos savo ir draugų atliktus darbus, išskirs sėkmes ir nesėkmes, vertins savo ir kitų vaikų elgesį veiklų metu, dalinsis emocijomis).
• Skatinti vaikus dalyvauti kuriant veiklos vertinimo kriterijus.
• Įsigyti (pasigaminti, nusipirkti) vaikų įsivertinimo priemones.

    Ugdymo planavimas

Stiprieji mokyklos aspektai:

• Ilgalaikiai ir trumpalaikiai (savaitės) planai sudaromi atsižvelgiant į vaikų esamus gebėjimus ir žinias. Veiklos pritaikomos taip, kad jos toliau skatintų tolesnį pasiekimų augimą. Planuojant ugdomąją veiklą atsižvelgiama į visos grupės ugdymosi poreikius ir į vaikų su spec. poreikiais individualų ugdymą.
• Ugdomoji veikla dažniausiai vyksta visoje grupėje ar mažose grupelėse, todėl planuojant išlaikoma pusiausvyra:

             individuali veikla skatina savarankiškumo įgūdžius;

             mažos grupelės veikla skatina bendradarbiavimą ir socialinius įgūdžius

             visos grupės veikla formuoja bendruomenės jausmą, moko taisyklių.

• Ilgalaikio (metinio, mėnesio) plano tikslai derinami su ikimokyklinio ugdymo programų tikslais. Savaitės planai užtikrina veiklų tęstinumą. Rengiant kitų mėnesių, savaičių, dienų planus, peržiūrimi ankstesni pastebėjimai ir įvertinama kas pavyko, ką ateityje keisti. Esant poreikiui planai gali būti koreguojami.

Tobulintini veiklos aspektai:

• Susitikimų metu su tėvais aptarti ko realu tikėtis viename ar kitame vaiko raidos etape, atsižvelgiant į jų lūkesčius, sutarti kokių ugdymo(si) tikslų jie sieks kartu.
• Ugdymo(si) veiklos plane derinama iš anksto pedagogo tikslingai numatyta veikla pagal kiekvieno vaiko gebėjimus. Savaime kilus pačių vaikų sumanytai veiklai išklausomi jų norai, randamas kompromisas su vaikais.